Daugelis mūsų ne tik yra girdėję posakį „sveikata – brangiausias turtas“, bet ir įsitikinę jo teisingumu. Kai prispausti ligos ar šiaip užklupus kokiam nelemtam negalavimui atsiduriame poliklinikoje ar ligoninės palatoje, prisimename šią senolių išmintį ir dar kartą įsitikiname, kad sveikata iš tiesų yra brangesnė už bet kokius turtus ar pinigus. Savo sveikatai skiriame nemažai dėmesio. Vienas to įrodymų – įvairūs mūsų kasdien vartojami vitaminai, mineralai, maisto papildai, tapę neatskiriama dienos raciono dalimi. Apie vitaminus, kurių taip trūksta mūsų organizmui pavasarį – ir šis straipsnis, skirtas Pasaulinei sveikatos dienai, kuri pažymima kasmet balandžio septintąją.
Ilgą laiką vyravo nuomonė, kad maistas, kurio sudėtyje yra pakankamas kiekis baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų ir vandens, visiškai patenkina organizmo poreikius. Vitaminų atradimas – didelis XX a. laimėjimas, nes jis padėjo nustatyti tikrąsias daugelio ligų priežastis ir surasti priemones sėkmingai joms gydyti.
Vitaminai yra būtini organizmui organiniai junginiai. Deja, pats žmogaus organizmas negali jų pasigaminti – vitaminus turime gauti su maistu. Kasdienai svarbiausi yra 5 vitaminai – A, B, C, D, E. Suprastėjus savijautai, jie tikrai gali padėti atstatyti organizmą, stiprinti imunitetą, net pagerinti nuotaiką ar odos būklę. Vitaminų poreikį lemia daugelis vidinių ir išorinių faktorių:
⦁    maisto sudėtis – maiste turi būti tam tikras kiekis baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų ir vitaminų. Sutrikus racionaliam šių komponentų santykiui, keičiasi ir vitaminų poreikis;
⦁    aplinkos temperatūra – daugelio vitaminų reikia daugiau, kai aplinkos temperatūra yra aukštesnė ar žemesnė nei įprasta. Esant aukštesnei temperatūrai, daugiau vitaminų pasišalina iš organizmo su prakaitu. Ypač padidėja vitaminų A, B1, B2 ir C poreikis, kai organizmą kartu veikia aukšta temperatūra ir ultravioletiniai spinduliai;
⦁    fizinis krūvis – vitaminų (ypač B1, B2, B6, PP ir C) poreikis yra tiesiogiai proporcingas fiziniam krūviui;
⦁    infekcijos – sergantiems infekcinėmis ligomis, daugelio vitaminų poreikis padidėja;
⦁    moters organizmo fizinės būklės pakitimas (nėštumas, kūdikio maitinimas krūtimi) – didina organizmo vitaminų poreikį;
⦁    amžius – daugiau vitaminų turi būti senyvo amžiaus žmonių maiste.
Vitaminų priešai – žalingi įpročiai
⦁    kokybiško poilsio stoka.
⦁    neteisingas tam tikrų maisto produktų derinimas.
⦁    žemas hemoglobino lygis kraujyje. Organizmas yra imlesnis infekcijoms. Tokiems žmonėms labai svarbūs vitaminas B12, folio rūgštis, geležis.
⦁    alkoholio vartojimas, kava, arbatoje esantys taninai.
⦁    per didelis cukraus ir jo produktų vartojimas itin slopina vitamino C įsisavinimą.
⦁    rūkymas.
⦁    sėslus gyvenimo būdas.
⦁    nuolatos patiriamas didelis stresas.
Kaip teisingai vartoti vitaminus?
• Vitaminus visada užsigerti vandeniu.
• Vitaminų kompleksą geriausiai išgerti po pusryčių, nevertėtų atidėti vakarui, nes kai kurie vitaminai tonizuoja organizmą, ir gali būti sunku užmigti.
• Žuvų taukus ar omega rūgščių preparatus, kurie tirpsta riebaluose – valgio metu, per pietus ar vakarienę.
• Vartojant B grupės vitaminus – nederėtų gerti kavos. Kofeinas neleidžia organizmui pasisavinti šios grupės vitaminų.
• Kalcį geriau gerti vakare.
• A vitaminai geriau pasisavinami kai vitamino A turintys papildai geriami valgio metu.
Straipsnį pagal Day.lt, akademija
,,Pirmas šaukštas“ medžiagą
paruošė SP specialistė N. Kazlienė


Category: Sveikata