Birželio 3d. ne vien saulė danguje šokinėjo ir visiems šypsojosi. Į mokyklą šokinėjančiomis iš džiaugsmo širdelėmis tądien skubėjo S1, E1, Ap1, Pb1 ir E2 grupių tie moksleiviai, kurie dalyvavo mokyklos renginyje „Šauniausia grupė“ ir puikiai pasirodę užėmė tris prizines vietas, bei atkakliai visus mokslo metus dalyvavo mokyklos kultūriniame gyvenime. Už tai jiems mokykla padovanojo edukacinę kelionę į Anykščius.

Taigi, kupini geros nuotaikos ir lydimi grupių vadovių: Jolitos Kolosovienė ir Jolitos Michnevičienės visi drauge patraukėme link Anykščių.

Daug kas iš moksleivių nebuvo važiavę unikaliu, vingiuotu, lyg gyvatėlė Alanta- Anykščiai keliu, todėl garsiai reiškė nuostabą. Tokio kelio privalumas – neprailgusi kelionė.

Pasiekę Anykščius, ten nedelsiant išmėginome pernai sumontuotą vasaros rogučių trasą, kurioje gavome daug adrenalino ir meiliai susėdę į rogutes po du, lėkdami greičiau už vėją prarėkėme balsus. (Matėm, matėm, kad tarp mūsų buvo ir tokių, kurie ne tik rėkė, bet ir lėkė visu greičiu, nestabdydami rogučių! J).

Dar neatsigavę nuo įspūdžių gurkšnio rogučių trasoje, jau sukome ratus Anykščių kartodrome ir lydėdami žvilgsniu lenktyniaujančius draugus, tyliai širdyse tapome jų sirgaliais.

Vis dar neatsigavę nuo patirtų įspūdžių ir linksmai čiauškėdami tarpusavyje apie tai, nepastebėjome, kaip mūsų mokyklos vikrusis vairuotojas Kęstas jau kvietė išlipti prie Puntuko akmens. Pasivaikščioję aplink jį, išgirdę dvi sakmes apie akmenį ir pasakojimą apie S.Dariaus ir S.Girėno didvyrišką poelgį gimtinei iš lietuvių kalbos mokytojos J.Kolosovienės, po 20min. jau visi lenktyniaudami lipome 108 laipteliais į „Laimės žiburį“, kurio bokšte amžiams ilsisi rašytojo – klasiko Jono Biliūno palaikai.

Nejučia prabėgo įspūdžių pilna diena, visai nepavargome įveikę beveik šimtą kilometrų ir buvo nė motais varginantis vasariškas karštis bei atakuojantys uodai. Gera nuotaika ir puikūs kelionės įspūdžiai privertė pamiršti viską.

Už tai norime padėkoti mūsų mokyklai ir rūpestingajai socialinei pedagogei Ritai Sabaliauskienei, nes tokios dovanos lieka kiekvieno atmintyje visam gyvenimui.

J.Kolosovienė